Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos lapkričio pradžioje paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų idėjų valstybinio finansavimo konkursą, kurio tikslas sudaryti sąlygas įgyvendinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo 2015–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priemonę „Sukurti kino filmus, skirtus valstybės atkūrimo šimtmečiui“.
Iki lapkričio 18 dienos buvo priimamos paraiškos ilgametražio vaidybinio, dokumentinio, televizinės meninės dokumentikos, trumpametražio, animacinio filmų idėjoms. Viso buvo pateikta 32 paraiškos, dvi paraiškos atkrito neatitikusios administracinio vertinimo, Kino Tarybai buvo pateikta svarstyti 30 filmo idėjų paraiškų.
Pateiktų filmų idėjos buvo vertinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro Šarūno Biručio patvirtintais programos prioritetais:
- Lietuvos valstybinio ir kultūrinio gyvenimo tradicijos atvėrimas šiuolaikinei Lietuvos visuomenei, visų pirma – vaikams ir jaunimui, šios tradicijos kaip neatskiriamos dabarties gyvenimo dalies interpretavimas;
- Lietuvos, jos istorijos, šių dienų tautos ir valstybės gyvenimo pristatymas pasauliui, kūrybiškos Lietuvos ir pasaulio sąveikos skatinimas;
- Lietuvos gyventojų ir išeivijos telkimas šiuolaikinės Lietuvos valstybės stiprinimui ir jos paveldo išsaugojimui.
Gruodžio 3 dieną Kino tarybos posėdžio metu buvo patvirtintas rekomenduotinas filmų idėjų sąrašas finansavimui gauti, kurį sudarė 6 vaidybiniai, 6 dokumentiniai ir 3 animaciniai filmai. Atsižvelgdamas į Kino tarybos rekomendacijas bei Kultūros ministro patvirtintas konkurso taisykles, Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas paskyrė valstybinį finansavimą šiems Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtų filmų idėjų projektams:
- Animaciniam trumpametražiui filmui „Šviesa“ (MB „Doctor Anima“). Filme siūloma simboliniais vaikams suprantamais vaizdais atpasakoti knygnešių pasiaukojimą, tremtinių į Sibirą bangą, kovą už Lietuvos nepriklausomybę.
- Vaidybinam ilgametražiui filmui „Atžalynas“ (UAB „Ulvyds“). Filmas paremtas Kazio Binkio pjese „Atžalynas“, pasakojančia apie idėjų gebėjimą įveikti laiką, apie jaunimą, sugebantį pakilti iš purvo, išsaugoti vertybes.
- Vaidybiniam ilgametražiui filmui „ABU“ (UAB „Lietuvos kinas“). Idėja sukurti filmą pagal Lietuvos partizano Jono Kadžionio gyvenimo įvykius, įpinant šiame kontekste jaunų žmonių meilės istoriją.
- Vaidybiniam–dokumentiniam trumpametražiui filmui „Lietuvos Istorija per 10 min“ (UAB „Creator“). Idėja − aiškiai ir jausmingai, akcentuojant svarbiausius įvykius, istorines akimirkas, pavaizduoti Lietuvos istoriją nuo Baltų priešistorės iki šių laikų.
- Dokumentiniam ilgametražiui filmui „Augustinas Voldemaras“ (VšĮ „Vilniaus kino ir teatro grupė“). Filme bus siekiama papasakoti apie Augustiną Voldemarą – pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos premjerą ir istoriką.
- Vaidybiniam ilgametražiui filmui „Bilas Geitsas iš gulagų“ (VšĮ „Kino kontora“), pasakojančiam apie tremtinį, mokslininką ir patriotą Algirdą (pagal Algirdo Šukio prototipą), itin talentingą matematiką ir ekonomistą, gyvenusį paskutiniais sovietmečio metais Lietuvoje.
- Dokumentiniam ilgametražiui filmui „Naujoji Baltijos banga“ (UAB „Ultra Nominum“). Filmas bus skirtas – poetinės dokumentikos pradininkams ir jų ypatingos kino kalbos susiformavimui sovietmetyje.
- Dokumentiniam ilgametražiui filmui „Sausio žmonės“ (VšĮ „Filmuva“), kuriame bus siekiama papasakoti apie savivaldos formavimąsi, vadovaujantis 1918 metais „Perlojos Respublikos“ pavyzdžiu.
- Dokumentiniam–vaidybiniam ilgametražiui filmui „Liuosoji valanda“ (VšĮ „Filmų kopa“). Filmo idėja – remiantis tarpukario Lietuvos spaudoje skelbtais faktais supažindinti su anų dienų realijomis, kurios šiandien atrodo it pramanai.
- Dokumentiniam ilgametražiui filmui „Greimas po Greimo“ (VšĮ „Filmų kopa“), pasakojančiam apie pasaulinio garso mokslininką ir intelektualą Algirdą Julių Greimą, 2018-aisias minėsiantį 100-ąsias gimimo metines.
- Vaidybiniam ilgametražiui filmui „Magdalenos istorija“ (VšĮ „Ketvirta versija“), pasakojančiam apie Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitė meilės istoriją, atskleistą Barboros patikėtinės Magdalenos akimis.
- Televizinės meninės dokumentikos filmui „Lietuva Versalyje 1919-aisiais“ (VšĮ „Ketvirta versija“). Filmo idėja − iliustratyviai nupasakoti 1919 metais Lietuvos delegacijos vaidmenį Paryžiaus taikos konferencijos metu.
- Interaktyviam animaciniam filmui „Pasivaikščiojimas“ (VšĮ „Natrix natrix“). Dvimačių M. K. Čiurlionių tapybos darbų priartinimas prie trimačių, kuriuos žiūrint skamba M. K. Čiurlionio muzika.
- Animaciniam trumpametražiui filmui „Skrajūno laiškai“ (VšĮ „Alternatyvi studija“), pasakojančiam apie S. Dariaus ir S. Girėno istoriją nuo jų vaikystės iki lemtingo skrydžio.
- Vaidybiniam trijų dalių filmui „Trys spalvos. Geltona. Žalia. Raudona.“ (PĮ „Gintauto Dailydos kino įmonė – studija „Seansas“). Idėja – pasitelkiant tris tautines valstybės vėliavos spalvas papasakoti tris dramines istorijas nuo Vytauto Didžiojo iki šių dienų.
15-ai kino idėjų projektų buvo taikytas didžiausias valstybės pagalbos intensyvumas – 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų bendros sumos. Kiekvieno idėjos vystymui skirta 2 500 eurų.
Kovo pradžioje bus skelbiamas kitas konkurso etapas, kviečiantis teikti paraiškas kino projekto vystymo darbams. Paraiškas galės teikti taip pat ir finansavimą filmų idėjoms vystyti gavę pareiškėjai.